2018 m.
UAB „HSC Baltic“ atliks Energetikos ir technikos muziejaus kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbus
2018 09 13UAB „HSC Baltic“ pasirašė sutartį dėl Energetikos ir technikos muziejaus kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbų, kurie apima tvarkomuosius statybos ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
Atliekant muziejaus pastato kapitalinio remonto darbus bus įrengtos rūsio ir administracinės patalpos, pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Bus atnaujintos pastato inžinerinės sistemos – šildymo, vėdinimo, vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, nuotekų, elektros, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos. Bus sustiprintos stogo konstrukcijos, ant pastato stogo bus įrengta terasa. Pastato teritorijoje bus sutvarkyta aplinka, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Bus įrengta požeminė ekspozicijų salė, įrengtas infocentras bei liftas.
Atliekant darbus bus pakeisti langai administraciniame korpuse, įrengiama eksploatuojama pagrindinio pastato stogo dalis renginiams bei ekspozicijoms, išlipimas ant stogo per įrengiamą laiptinę su liftu. Terasa bus įrengiama taip, kad neturėtų vizualinio poveikio aplinkai – ji bus atitraukta nuo pastato kraštų ir vizualiai nuo gatvių nebus matoma.
Bus perplanuojamos administracinės patalpos, atnaujinama apdaila perdažant sienas, keičiant susidėvėjusią grindų dangą, saugomas grindų tipas šachmatiškai išdėliotos dekoratyvinė plytelės bus keičiamos analogiškomis.
Energetikos ir technikos muziejus įsikūręs nekilnojamoji kultūros vertybėje - Šiluminės elektrinės statinių komplekse, Šiluminės elektrinės statinių komplekso elektrinės pastate. Siūlome susipažinti su pastato istorija:
XVI a. pastačius tiltą per Nerį, dešinysis krantas tapo Vilniaus miesto dalimi. Žvejų priemiestyje veikė stiklo fabrikas, keletas plytinių, buvo gausu lentpjūvių ir sandėlių, skirtų upe gabenamoms prekėms sukrauti.
1840 m. miesto plane matoma, kad nagrinėjama jo dalis mažai tesivystė. Labiausiai išvystyta Ukmergės, Kalvarijų gatvių pradžia ir rajonas apie Lvovo gatvę. Teritorija kartu gyvenamoji, pramoninė ir karinė.
1859 m. miesto plane pažymėtos žydų kapinių liekanų ribos, šv. Rapolo bažnyčios parapijos ir karmelitų vienuolyno palaidojimai.
1860 m. schematiškame plane Nr.15 žydų kapinės 92 numeriu pažymėtos tikrovės neatitinkančioje vietoje.
1975 m. patvirtintame trečiame Vilniaus perspektyvinio vystymo plane, pagal kurį miestas tvarkytas iki pat II pasaulinio karo, 5 kvartalai Šnipiškėse priskirti mūrinių kategorijai.
1889 m. Vilniaus miesto Dūma nusprendė savo lėšomis pastatyti centrinę elektrinę.
1901-1903 m. elektrinė statoma pagal architekto Michailo Prozorovo ir inžinieriaus Vladislovo Malinovskio projektą.
1902 m. Dešiniojo Neries kranto situacinis planas Nr.22 atspindi pramoninį vietovės charakterį. Jame jau pažymėta elektrinė, be to dar dvi lentpjūvės ir chemijos fabrikas. Pradėjo veikti 1903.02.14. Elektrinę sudarė mašinų salė su vietomis keturioms garo mašinoms, katilinė su vietomis penkiems garo katilams, administracinis pastatas.
1912 m. įdiegta pirmoji Lietuvoje garo turbina.
1924 m. pradėtas rengti rekonstrukcijos planas.
1925 m. sumontuota nauja garo turbina ir pakloti nauji kabelių tinklai.
1928 m. sumontuoti du „Fitzner & Gamper" (Vokietija) katilai.
1935 m. ir 1938 m. firma „H. Cegielski" (Lenkija) pateikė „Babcock & Wilcox" katilus (antrasis tebestovi iki šiol).
1937 m. pastatytas kuro transportavimo statinys ir elektrinės galia padidinta iki 8500kW.
1938 m., anot lenkų spaudos, Vilniaus elektrinė - viena didžiausių ir moderniškiausių Lenkijoje.
1944.07.07. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino dalį elektrinės.
1946 m. elektrinė atstatyta to meto stiliumi, plokščiais stogais ir stačiakampiais langais. Pakeistas Žvejų gatvės fasadas - vietoj dabartinių šešių porų dviem lygiais išdėstytų stačiakampių langų ir aklinos vakarinės fasado dalies yra buvę septyni langai su arkinėmis sąramomis. Vietoj plokščio stogo, pridengto baliustrada, buvo šlaitinis stogas.
1946 m. perstatant elektrinės ŠR pusėje esančią katilų salę ji buvo praplatinta į ŠR ir pailginta į ŠV. Šitaip ji užlipo ant buvusios aukštos įtampos skirstyklos liekanų, kurių tebėra dabartiname rūsyje. Po elektrinės kiemu išliko ir skirstyklos PV rūsio patalpa, sujungta su turbinų salės rūsio patalpomis. Tikėtina, kad po kiemu yra išlikę ir skirstyklos vidurinės dalies pamatų ar net rūsio patalpų.
Iki 1951 m. tai buvo vienintelė elektros gamintoja Vilniaus mieste.
1962 m. imta kūrenti mazutą, demontuotas anglies ūkis, siaurasis geležinkelis.
1982 m. elektrinė liovėsi gaminti elektros energiją, bet tebetiekė garą ir karštą vandenį. Lietuvos SSR Kultūros ministerija pripažino Vilniaus centrinę elektrinę vietinės reikšmės istorijos (technikos) paminklu, saugomu valstybės.
1997.12.31. KVAD direktoriaus įsakymu Nr.380 Šiluminės elektrinės statinių kompleksas įregistruotas Kultūros vertybių registre.
1998 m. elektrinė liovėsi veikti, be pertraukų pradirbusi nuo 1946 m.
2002 - 2003 m. elektrinė rekonstruota, pritaikius ją Lietuvos energetikos muziejaus paskirčiai. Nugriauti metaliniai elektrinės dūmtraukiai.
2005.04.29. LR kultūros ministro įsakymu Nr.ĮV-190 Šiluminės elektrinės statinių kompleksas pripažintas valstybės saugomu.
2005 m. administracinis pastatas pagal architekto Aleksandro Lukšo projektą pritaikytas viešbučiui. 2008 m. atlikta rekonstrukcija pagal architekto Dano Rusecko projektą, praplečiant muziejaus patalpas ir pritaikant jas Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus paskirčiai. Prie katilų salės pristatyti priestatai iš Š ir ŠR pusių, šiuo metu naudojami kaip muziejaus administracinės patalpos ir neapšildoma automobilių ekspozicijos sale.
